Tiens nebijok gyventi
apie mane
kompanija
produktai
verslas jums
straipsniai
galerija
nuorodos
kontaktai

Rytų ir vakarų medicina

Į Kinų mediciną dažnai esame linkę reaguoti kraipydami galvą. Ypač tada, kai per televizijos laidas matome stiklainiuose konservuotas gyvates, girdime apie stebuklingus vaistus iš tigro penio ar leopardo akių, stebuklingus organizmo taškus, kuriuos paspaudus galima net mirti, „in“ ir „yang“ pradus, lyginamus su saule ir mėnuliu.

Kinų medicinos specialistas, Europos kinų medicinos asociacijos tarybos narys bei pasaulinės kinų medicinos federacijos valdybos narys Vitalijus Naumavičius tvirtina, jog visą šią mistiką kuria mūsų neišmanymas. „Baltijos – Amerikos“ klinikoje dirbantis kineziterapeutas kinų medikų darbą matė iš arti - studijavo Tianzinio medicinos universitete.

Diplomuotas biologas Kinijoje ne tik mokėsi gydymo paslapčių, bet ir rinko medžiagą moksliniam darbui apie kiniškų ir lietuviškų vaistažolių cheminę sudėtį.tradicinė kinų medicina

V. Naumavičius įsitikinęs – rytų ir vakarų medikai puikiai galėtų pagelbėti vieni kitiems, jei bendradarbiavimui nekliudytų ambicijos ir godumas.

- Studijuodamas stebėjote, kaip dirba kinų medikai. Ko mūsų medicinos specialistams būtų pravartu pasimokyti iš kinų?

Rytų medikai gydo patį žmogų, o mūsiškiai dažniausiai tik deklaruoja, kad jie gydo žmogų. Iš tiesų jie gydo ligą. Pirmiausia įvardina ligą, o tada tai įvardintai ligai skiria standartinį gydymą – lyg sugedusiai mašinai. Juk to reikalauja gydymo standartai ir konvejeriniai darbo principai.

Rytuose tūkstančius metų suvokiama, kad nėra dviejų vienodų žmonių. Geriausias kinų medikas yra tas, kuris sugeba kuo subtiliau nustatyti žmogaus negalavimus. Vakarų medikas aiškinsis, ar žmogus serga kvėpavimo takų uždegimu, o rytietis mąstys, ne kokia liga jis serga, o kodėl ta liga atsirado. Tada skirs vaistažolių, kurios slopina kosulį, vaistažolių, stiprinančių plaučius, vaistažolių, kurios stiprins inkstus, nes, pasirodo, paciento inkstų veikla silpna ir tai taip pat susiję su jo liga. Taip komponuos individualų receptą būtent tam pacientui.

Vakarų medikai pradeda gydyti tik tuomet, kai dėl ligos atsiranda ryškūs pakitimai audiniuose. „Nieko baisaus, jūs pervargote. Pailsėkite, išgerkite vitaminų“ – įprastas atsakymas į žmogaus, kuris jaučiasi dirglus ir pervargęs, skundą. Tuo tarpu rytiečiui medikai tokie nusiskundimai – pirmieji ligos požymiai. Jis išnagrinės, kuri organizmo sistema šlubuoja ir patars, kaip ją gydyti.

- Kaip paaiškintumėte tokį skirtingą medikų požiūrį į pacientą? Ar tai lėmė kultūriniai skirtumai?

Didžiulę įtaką medicinai padarė religija. Rytų religijos akcentuoja žmogaus santykį su aplinka ir pačiu savimi, o vakarietiškosios – žmogaus santykį su Dievu. Europoje viduramžiais gydytojai buvo laikomi šėtono pasiuntiniais. Jei Dievas davė sveikatą, vadinasi, jis gali ją ir atimti. Žmogus turi ne rūpintis savimi, o kentėti. Jei kažkas gydo, vadinasi, jis prieštarauja Dievo valiai ir trukdo sielai greičiau nueiti į dangų.

Medicinos žinių pagrindas – eksperimentai. Mes eksperimentatorius žudėme ir deginome jų knygas. Rytuose net didžiųjų socialinių pertvarkų metu to nebuvo – pasakojama, jog vienas imperatorius paliepė sudeginti visus veikalus, išskyrus medicinos ir astrologijos.

Tad pirmieji rimti kinų medicinos darbai, parašyti prieš tris tūkstančius metų, išliko iki šių dienų. Gydytojai stebėjo pacientus, naujus receptus išbandydavo ir savo kailiu, žinias užrašydavo, perduodavo mokiniams.

Mūsų medicina pradėjo vystytis tik tuomet, kai pradėtas vertinti mokslas. Įtakos raidai turėjo ir didieji marai bei karai. Karo metais, kai reikėjo padėti sužeistiesiems, ypač išsivystė chirurgija. O mikroskopo išradimas ir noras suvokti, kodėl kyla infekcijos, skatino studijuoti mikroorganizmus. Tačiau toks moksliškas požiūris lėmė ir tai, kad į žmogų imta žvelgti kaip į mašiną. Dabar, atsiradus draudiminei medicinai, toks požiūris tik stiprėja.

- Manote, medicinos draudimas trukdo efektyviai gydyti?

Tikra medicina negali egzistuoti be paciento ir ligonio pasitikėjimo. Kinijoje populiarus vienas pasakojimas apie mediciną. Ateina pacientas pas gydytoją ir liepia jam jį pagydyti. Gydytojas jam atsako: „Ne, aš negalėsiu tavęs išgydyti. Aš esu vienas, o tu - dviese su liga. Mes galėsime nugalėti ligą tik tuomet, jei būsime dviese“.

Gydytojas turi nebijoti gydyti taip, kad pacientui būtų kuo geriau. Tai negali būti standartinė gydymo paslauga, kurios principas – išklausyti nusiskundimus, užpildyti popierius, paskirti standartizuotą gydymą. Žmogus, atėjęs pas gydytoją, nori, kad jam išgydytų kojos skausmą, o ne išgirsti: „Mes jums nupjausime koją su tokiu pjūklu per tiek laiko, nes taip knygutėje parašyta“.

Kalbėjausi apie tai su teisininkais – jie pripažįsta, kad teisė ir medicina sunkiai suderinami dalykai. Mes galime kalbėti apie tam tikrų standartų laikymąsi, bet jeigu nenorime likti be medicinos, negalime nueiti iki tokių kraštutinumų, kad gydytojas, padaręs ne taip, kaip parašyta knygutėje, gali būti baudžiamas. Taip, dauguma atvejų yra panašūs, bet kartu kiekvienas atvejis yra ir skirtingas. Juk gydymas – ne amatas, o menas.

- Tvirtinate, jog kinų medicinoje – jokios mistikos. Tačiau vien žodžiai „in“ ir „yang“ mūsų ausiai skamba lyg burtažodžiai. Ar kinų medicinos principus galima būtų paaiškinti įprastais mokslo terminais?

Baimė atsiranda iš nežinojimo. Mistifikuojama, nes nėra normalių veikalų vertimų. Visa tai galima paaiškinti moksliškai. Visa rytų medicina remiasi kibernetine matematika - organizmo biologinės funkcijos matematiškai išskaidomos į priešybes. Štai tas mistinis modelis „in“ – „yang“ yra ne kas kita, kaip binarinė opozicija, kaip pliusas ir minusas. Su saule ir mėnuliu kinai jį lygina dėl to, kad būtų lengviau įsiminti. Mes kalbame apie rūgščių ir šarmų pusiausvyrą – kinai šarmą vadina „in“, o rūgštį „yang“. Mes kalbame apie išsiplečiančias ir susitraukiančias kraujagysles, jie – apie karščio ir šalčio principą.

Vakarų gydytojai dabar jau pripažįsta ir akupunktūros veiksmingumą – buvau konferencijoje, kurioje tam tikra šilumai jautri kamera demonstravo, kaip keičiasi kraujagyslės akupunktūros metu. Psichologai pradeda kalbėti apie neurolingvistinį programavimą, apie tai, kad žmogaus fiziologija priklauso nuo psichikos, o būtent šiuo principu ir pagrįstos mums keistai atrodančios psichofizinės praktikos taiči ir cigun.

Paslaptingumą skatina ir įvairūs šarlatanai. Jie žino vieną kitą organizmo tašką ir naudojasi tuo, skelbdami, jog tas galias jie gauna iš dangaus. Aš taip pat galėčiau girtis, kad prikėliau žmogų iš „mirties patalo“ – ištikus mikroinsultui, teko žmogui pagelbėti, naudojantis akupunktūros žiniomis. Yra taškų, sukeliančių persileidimą, netgi klinikinę mirtį – žinau jų poveikį, tačiau jų niekuomet nenaudoju.

- Džiovintas tigro penis, leopardo akys – tokie ingredientai vaistų receptuose taip pat mums kelia įdomias emocijas.žoliniai kinų medicinos preparatai

Mistika ir prasideda, kai mes akcentuojame tai, kad gydo tik labai egzotiškų gyvūnų kūno dalys. Juk šiuos ingredientus galima pakeisti daug paprastesniais. Paprastas žmogus juk nebėgdavo leopardo ieškoti, jei jam pradėdavo skaudėti akis – jis naudodavo šalia augančias žoles.

Įdomiausia, jog panašius vaistinius augalus naudojame ir mes. Į Kiniją važiavau rašyti mokslinio darbo – tyrinėjau kiniškų ir lietuviškų vaistažolių panašumus. Rezultatai buvo stulbinantys – cheminė sudėtis tokia pati. Tik kinai daugiau žino, kaip tuos augalus naudoti, mūsų liaudies medicinos žinios išnykusios. Jie vartoja natūralias medžiagas, o mes gaminame tabletes.

Iš tikrųjų devyniasdešimt procentų cheminių vaistų sukuriama remiantis natūraliais receptais. Aišku, farmacininkai tai pripažįsta nenoriai – žmonės sakys, kam man pirkti vitaminus, geriau nusipirksiu vaistažolių.

- Farmacininkai skeptiškai kalba apie liaudies mediciną ir tuo pačiu metu ją kopijuoja?

Stambiosios farmacijos kompanijos nuolat kopijuoja rytų receptus. Kartais tai daro labai neatsakingai. Štai ištyrė vieną vaistažolę, sėkmingai gydančią bronchinę astmą. Buvo nustatyta, kad joje yra cheminis junginys, kuris atpalaiduoja bronchų spazmus, o kitas junginys sukelia pykinimą.

Antrąjį junginį buvo nuspręsta atmesti. Ir kas po poros metų įvyko? Kai kuriuos vaistą vartojančius pacientus ištiko klinikinė mirtis. Visi puolė uždraudinėti preparatą. O kodėl taip atsitiko? Todėl, kad tas junginys, kuris sukeldavo vėmimą ir buvo atmestas vakariečių, saugodavo nuo perdozavimo individualiu atveju. Tuo tarpu vakariečiai nusprendė, kad jie išmano geriau už senuosius gydytojus.

Mūsų mokslas remiasi tuo, kad būtinai reikia išrinkti medžiagą, kuri veikia siaurai ir specifiškai. O iš tiesų - kuo kažkas veikia tiksliau, tuo mažesnis efektyvumas. Vakariečiai įpratę, kad kiekvienas vaistas veikia tam tikrą ligą. Mums sunku suvokti, kad negalima vienareikšmiškai sakyti, jog toks ir toks vaistažolių mišinys išgydys plaučių uždegimą. Juk tai priklauso nuo individualaus atvejo.

- Greičiausiai ne visas tabletes galima pakeisti vaistažolių mišiniais. Kada kinai naudojasi vakarietiškais mokslo išradimais?

Kai reikia greitos pagalbos, Vakarų medicina nepamainoma. Vaistažolės veikia „minkštai“, tad jos labai naudingos, kai reikia „pareguliuoti“ organizmo veikimą. Jos padeda organizmui atsigauti po ligos. Tačiau kai liga labai sunki, gresia mirtis, cheminiai vaistai geriau. Jie veikia greitai – suleidi adrenalino, spaudimas pašoka, suleidi eufilino, spaudimas krenta. Kinai taip pat vartoja antibiotikus, vėžines ligas gydo chemoterapija.

Nėra jokio priešiškumo tarp rytų ir vakarų medicinos. Priešiškumas prasideda tuomet, kai prasideda konkurencija tarp Rytų ir Vakarų farmacijos verslo.

www.lrytas.lt

 

Sukurta nebijokgyventi.lt, 2013. Visos teisės saugomos.